padurys

padurỹs sm. (3^b) 1. vieta prie durų: Ir šeimininkė skubėjo sodinti svečius už stalų, atidžiai žiūrėjo, kad, neduok Dieve, koks kampininkas nepakliūtų krikštasuolėn, kur plačialaukių ir paties klebono vieta, arba vėl koks plačiakiemis nebūtų pasodintas padury, prie slenksčio J.Balt. Nešvilpauti, nekalbėtis balsu kitų žmonių paduriais Pč. Vežiman – ir nuvežiau iš [tvarto] pãdurio mėšlą Trgn. 2. vieta po durimis: Pro padurio plyšį mane pasiekė įkyrus, bjaurus tvaikas rš. 3. slenkstis: Padurỹs iškelta ir išlįsta Sdk.